Profesorius Boydas aptaria svarbų, stresą sukeliantį kintamąjį, kuris gali sunaikinti arba sukelti prastą apetitą, lėtą augimą ir didesnį jautrumą ligoms.
Akvakultūros augintojams gerai žinoma, kad natūralių maisto organizmų prieinamumas riboja krevečių ir daugumos žuvų rūšių gamybą tvenkiniuose iki maždaug 500 kg vienam hektarui vienam pasėliui (kg/ha/pasėliui). Pusiau intensyviose kultūrose, naudojant dirbtinius pašarus ir kasdien keičiant vandenį, bet be aeracijos, gamyba paprastai gali siekti 1 500–2 000 kg/ha/pasėliui, tačiau esant didesniam derliui, reikalingas pašaro kiekis kelia didelę mažos ištirpusio deguonies koncentracijos riziką. Taigi, ištirpęs deguonis (DO) yra labai svarbus kintamasis didinant tvenkinių akvakultūros derlių.
Mechaninė aeracija gali būti naudojama siekiant padidinti pašarų kiekį ir gauti didesnį derlių. Kiekviena aeravimo arklio galia vienam hektarui leis gauti apie 10–12 kg/ha pašarų per dieną daugumai kultūrinių rūšių. 10 000–12 000 kg/ha/pasėliui produkcija nėra neįprasta esant dideliam aeravimo greičiui. Dar didesnį derlių galima pasiekti plastiku išklotuose tvenkiniuose ir rezervuaruose, kuriuose naudojamas didelis aeravimo greitis.
Retai girdime apie uždusimą ar su deguonimi susijusį stresą auginant vištas, kiaules ir galvijus, esant dideliam tankumui, tačiau šie reiškiniai akvakultūroje yra gana dažni. Bus paaiškintos priežastys, kodėl ištirpęs deguonis yra toks svarbus akvakultūroje.
Ore netoli Žemės paviršiaus yra 20,95 proc. deguonies, 78,08 proc. azoto ir nedidelis anglies dioksido bei kitų dujų kiekis. Esant standartiniam atmosferos slėgiui (760 mililitrų gyvsidabrio stulpelio) ir 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai, gėlo vandens prisotinimui reikalingas molekulinio deguonies kiekis yra 7,54 mg litre (mg/l). Žinoma, dieną, kai vyksta fotosintezė, tvenkinio vanduo paprastai būna persotintas ištirpusio deguonies (koncentracija paviršiniame vandenyje gali būti 10 mg/l ar daugiau), nes deguonies gamyba fotosintezės metu yra didesnė nei deguonies nuostoliai dėl kvėpavimo ir difuzijos į orą. Naktį, kai fotosintezė sustoja, ištirpusio deguonies koncentracija sumažėja – kartais mažiau nei 3 mg/l dažnai laikoma minimaliu priimtinu kiekiu daugumai auginamų vandens gyvūnų rūšių.
Sausumos gyvūnai kvėpuoja oru, kad gautų molekulinio deguonies, kuris absorbuojamas per plaučių alveoles. Žuvys ir krevetės turi pumpuoti vandenį per žiaunas, kad absorbuotų molekulinį deguonį per žiaunų plokšteles. Kvėpavimo ar vandens pumpavimo per žiaunas pastangos reikalauja energijos, proporcingos oro ar vandens svoriui.
Bus apskaičiuotas oro ir vandens svoris, kurį reikia įkvėpti arba pumpuoti, kad kvėpavimo takų paviršiai būtų veikiami 1,0 mg molekulinio deguonies. Kadangi ore yra 20,95 proc. deguonies, maždaug 4,8 mg oro bus 1,0 mg deguonies.
Krevečių tvenkinyje, kurio vandens druskingumas yra 30 ppt esant 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai (vandens tankis = 1,0180 g/l), ištirpusio deguonies koncentracija, esant prisotinimui atmosfera, yra 6,39 mg/l. 0,156 l vandens tūryje būtų 1,0 mg deguonies, o jo svoris būtų 159 gramai (159 000 mg). Tai yra 33 125 kartus daugiau nei oro, kuriame yra 1,0 mg deguonies, svoris.
Daugiau energijos sunaudoja vandens gyvūnai
Krevetė ar žuvis turi sunaudoti gerokai daugiau energijos, kad gautų tokį patį deguonies kiekį nei sausumos gyvūnas. Problema dar labiau padidėja, kai ištirpusio deguonies koncentracija vandenyje sumažėja, nes per žiaunas reikia pumpuoti daugiau vandens, kad jos gautų 1,0 mg deguonies.
Kai sausumos gyvūnai pašalina deguonį iš oro, deguonis lengvai atkuriamas, nes oras laisvai cirkuliuoja, nes yra daug retesnis nei vanduo, pvz., oro tankis esant 25 laipsnių Celsijaus temperatūrai yra 1,18 g/l, palyginti su 995,65 g/l gėlame vandenyje toje pačioje temperatūroje. Akvakultūros sistemoje žuvų ar krevečių pašalintas ištirpęs deguonis turi būti pakeistas atmosferos deguonies difuzija į vandenį, o vandens cirkuliacija yra būtina, kad ištirpęs deguonis būtų perkeltas iš vandens paviršiaus į vandens storymę žuvims arba į dugną krevetėms. Vanduo yra sunkesnis už orą ir cirkuliuoja lėčiau nei oras, net kai cirkuliaciją padeda mechaninės priemonės, tokios kaip aeratoriai.
Vanduo turi daug mažesnį deguonies kiekį, palyginti su oru – esant prisotintam vandeniui ir 30 laipsnių Celsijaus temperatūrai, gėlame vandenyje deguonies yra 0,000754 proc. (ore – 20,95 proc.). Nors molekulinis deguonis gali greitai patekti į vandens masės paviršinį sluoksnį, ištirpusio deguonies judėjimas visoje masėje priklauso nuo to, kaip greitai deguonimi prisotintas vanduo paviršiuje susimaišo su vandens mase konvekcijos būdu. Didelė žuvies ar krevečių biomasė tvenkinyje gali greitai išeikvoti ištirpusį deguonį.
Sunku aprūpinti deguonimi
Žuvų ar krevečių aprūpinimo deguonimi sunkumus galima iliustruoti taip. Vyriausybės standartai leidžia lauko renginiuose apgyvendinti apie 4,7 žmogaus kvadratiniame metre. Tarkime, kad kiekvienas žmogus sveria vidutiniškai 62 kg pasaulyje, tuomet žmonių biomasės būtų 2 914 000 kg/ha. Žuvims ir krevetėms kvėpuoti paprastai reikia apie 300 mg deguonies/kg kūno svorio per valandą. Toks žuvų biomasės svoris galėtų sumažinti ištirpusio deguonies kiekį 10 000 kubinių metrų gėlo vandens tvenkinyje, kuris iš pradžių prisotintas deguonimi 30 laipsnių Celsijaus temperatūroje, maždaug per 5 minutes, o kultūriniai gyvūnai uždustų. Keturiasdešimt septyni tūkstančiai žmonių viename hektare lauko renginyje po kelių valandų nepatirtų jokių kvėpavimo sunkumų.
Ištirpusio deguonies kiekis yra labai svarbus kintamasis, nes jis gali tiesiogiai nužudyti akvakultūros gyvūnus, tačiau maža ištirpusio deguonies koncentracija sukelia lėtinį stresą vandens gyvūnams, dėl to sumažėja apetitas, sulėtėja augimas ir padidėja jautrumas ligoms.
Gyvūnų tankumo ir pašarų sąnaudų subalansavimas
Mažas ištirpusio deguonies kiekis taip pat susijęs su potencialiai toksiškų metabolitų atsiradimu vandenyje. Šie toksinai yra anglies dioksidas, amoniakas, nitritai ir sulfidai. Paprastai tvenkiniuose, kuriuose pagrindinės vandens šaltinio vandens kokybės charakteristikos yra tinkamos žuvų ir krevečių auginimui, vandens kokybės problemos bus neįprastos, jei bus užtikrinta tinkama ištirpusio deguonies koncentracija. Tam reikia subalansuoti įžuvinimo ir šėrimo greičius su ištirpusio deguonies prieinamumu iš natūralių šaltinių arba papildyti jį aeravimu auginimo sistemoje.
Žaliųjų vandenų kultūrose tvenkiniuose ištirpusio deguonies koncentracija yra kritiškiausia naktį. Tačiau naujose, intensyvesnėse kultūrose ištirpusio deguonies poreikis yra didelis, todėl ištirpusio deguonies koncentracija turi būti nuolat palaikoma mechanine aeracija.
https://www.alibaba.com/product-detail/RS485-WIFI-4G-GPRS-LORA-LORAWAN_62576765035.html?spm=a2747.product_manager.0.0.771371d2LOZoDB
Įvairūs vandens kokybės jutikliai jūsų pasirinkimui, kviečiame pasikonsultuoti
Įrašo laikas: 2024 m. rugsėjo 30 d.