Deguonies koncentracija mūsų planetos vandenyse sparčiai ir dramatiškai mažėja – nuo tvenkinių iki vandenyno. Laipsniškas deguonies mažėjimas kelia grėsmę ne tik ekosistemoms, bet ir didelių visuomenės sluoksnių bei visos planetos pragyvenimui, teigia šiandien žurnale „Nature Ecology & Evolution“ paskelbto tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo GEOMAR, autoriai.
Jie ragina pripažinti deguonies praradimą vandens telkiniuose dar viena planetos riba, kad būtų galima sutelkti dėmesį į pasaulinę stebėseną, tyrimus ir politines priemones.
Deguonis yra esminis gyvybės Žemės planetoje reikalavimas. Deguonies trūkumas vandenyje, dar vadinamas vandens deguonies trūkumu, kelia grėsmę gyvybei visais lygmenimis. Tarptautinė tyrėjų komanda aprašo, kaip nuolatinis deguonies trūkumas kelia didelę grėsmę didelės visuomenės dalies pragyvenimui ir gyvybės stabilumui mūsų planetoje.
Ankstesni tyrimai nustatė pasaulinio masto procesų, vadinamų planetos ribomis, rinkinį, kuris reguliuoja bendrą planetos tinkamumą gyventi ir stabilumą. Jei šiuose procesuose viršijamos kritinės ribos, padidėja didelio masto, staigių ar negrįžtamų aplinkos pokyčių („lūžio taškų“) rizika ir kyla pavojus mūsų planetos atsparumui, jos stabilumui.
Tarp devynių planetos ribų yra klimato kaita, žemės naudojimo pokyčiai ir biologinės įvairovės nykimas. Naujo tyrimo autoriai teigia, kad vandens deguonies trūkumas reaguoja į kitus planetos ribų procesus ir juos reguliuoja.
„Svarbu, kad vandens organizmų deguonies trūkumas būtų įtrauktas į planetos išgyvenamumo ribų sąrašą“, – teigė pagrindinis leidinio autorius profesorius dr. Rose iš Rensselaer politechnikos instituto Trojoje, Niujorke. „Tai padės paremti ir sutelkti pasaulinę stebėseną, tyrimus ir politikos formavimo pastangas, siekiant padėti mūsų vandens ekosistemoms ir, savo ruožtu, visai visuomenei.“
Visose vandens ekosistemose – nuo upių ir upių, ežerų, rezervuarų ir tvenkinių iki estuarijos, pakrantės ir atviro vandenyno – ištirpusio deguonies koncentracija pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai ir gerokai sumažėjo.
Nuo 1980 m. ežeruose ir rezervuaruose deguonies neteko atitinkamai 5,5 % ir 18,6 %. Nuo 1960 m. vandenyne deguonies neteko apie 2 %. Nors šis skaičius skamba mažai, dėl didelio vandenyno tūrio jis reiškia didelę prarasto deguonies masę.
Jūrų ekosistemose taip pat pastebimas didelis deguonies kiekio sumažėjimas. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelis dešimtmečius Centrinės Kalifornijos vidurupio vandenyse deguonies sumažėjo 40 %. Visų tipų vandens ekosistemų, kurioms įtakos turėjo deguonies trūkumas, tūriai smarkiai išaugo.
„Vandens deguonies praradimo priežastys yra visuotinis atšilimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir maistinių medžiagų patekimas dėl žemės naudojimo“, – teigia bendraautoris dr. Andreas Oschlies, GEOMAR Helmholtzo vandenynų tyrimų centro Kylyje jūrų biogeocheminio modeliavimo profesorius.
„Jei vandens temperatūra kyla, deguonies tirpumas vandenyje mažėja. Be to, visuotinis atšilimas skatina vandens storymės stratifikaciją, nes šiltesnis, mažai druskingas ir mažesnio tankio vanduo slūgso ant šaltesnio, sūresnio gilesnio vandens.“
„Tai trukdo deguonies neturtingiems giliesiems sluoksniams keistis deguonies turtingu paviršiniu vandeniu. Be to, maistinių medžiagų patekimas iš sausumos skatina dumblių žydėjimą, dėl kurio sunaudojama daugiau deguonies, nes daugiau organinių medžiagų nusėda ir jas skaido mikrobai gylyje.“
Jūros zonos, kuriose deguonies taip mažai, kad žuvys, midijos ar vėžiagyviai nebegali išgyventi, kelia grėsmę ne tik patiems organizmams, bet ir tokioms ekosistemų paslaugoms kaip žuvininkystė, akvakultūra, turizmas ir kultūrinė praktika.
Mikrobiotiniai procesai deguonies neturinčiuose regionuose taip pat vis dažniau gamina stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tokias kaip azoto suboksidas ir metanas, kurios gali dar labiau padidinti visuotinį atšilimą ir tapti pagrindine deguonies trūkumo priežastimi.
Autoriai įspėja: artėjame prie kritinių vandens deguonies trūkumo slenksčių, kurios galiausiai paveiks keletą kitų planetos galimybių.
Profesorius dr. Rose teigia: „Ištirpusis deguonis reguliuoja jūrų ir gėlo vandens vaidmenį moduliuojant Žemės klimatą. Deguonies koncentracijos gerinimas priklauso nuo pagrindinių priežasčių, įskaitant klimato atšilimą ir nuotėkį iš išsivysčiusių kraštovaizdžių, sprendimo.“
„Nespręstas vandens deguonies trūkumo klausimas galiausiai paveiks ne tik ekosistemas, bet ir ekonominę veiklą bei visuomenę pasauliniu lygmeniu.“
Vandens deguonies trūkumo tendencijos yra aiškus įspėjimas ir raginimas imtis veiksmų, kurie turėtų paskatinti pokyčius, siekiant sulėtinti ar net sušvelninti šią planetos ribą.
Vandens kokybės ištirpusio deguonies jutiklis
Įrašo laikas: 2024 m. spalio 12 d.