Per pastaruosius du dešimtmečius oro taršos emisijos sumažėjo, todėl pagerėjo oro kokybė. Nepaisant šio pagerėjimo, oro tarša išlieka didžiausia aplinkos ir sveikatos rizika Europoje. Smulkiųjų kietųjų dalelių ir azoto dioksido kiekis, viršijantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, 2021 m. sukėlė atitinkamai 253 000 ir 52 000 priešlaikinių mirčių. Šie teršalai yra susiję su astma, širdies ligomis ir insultu.
Oro tarša taip pat sukelia sergamumą. Žmonės gyvena su ligomis, susijusiomis su oro taršos poveikiu; tai yra našta asmeninių kančių prasme, taip pat didelės išlaidos sveikatos priežiūros sektoriui.
Labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės yra labiau linkusios į oro taršos poveikį. Žemesnės socialinės ekonominės grupės paprastai patiria didesnį oro taršos lygį, o vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ir asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, yra labiau jautrūs. Apskaičiuota, kad EEE valstybėse narėse ir bendradarbiaujančiose šalyse dėl oro taršos kasmet miršta daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų asmenų.
Be sveikatos problemų, oro tarša gali labai paveikti Europos ekonomiką dėl padidėjusių sveikatos priežiūros išlaidų, sutrumpėjusios gyvenimo trukmės ir prarastų darbo dienų įvairiuose sektoriuose. Ji taip pat kenkia augmenijai ir ekosistemoms, vandens ir dirvožemio kokybei bei vietos ekosistemoms.
Galime pasiūlyti oro kokybės jutiklius, tinkamus įvairių dujų stebėjimui įvairiose aplinkose, kviečiame teirautis.
Įrašo laikas: 2024 m. balandžio 18 d.