Žemės ūkio pramonė yra mokslinių ir technologinių inovacijų židinys. Šiuolaikiniai ūkiai ir kita žemės ūkio veikla labai skiriasi nuo praeities.
Šios pramonės specialistai dažnai noriai diegia naujas technologijas dėl įvairių priežasčių. Technologijos gali padėti efektyviau vykdyti veiklą, leisdamos ūkininkams nuveikti daugiau per trumpesnį laiką.
Augant gyventojų skaičiui, maisto gamyba toliau didėja, o visa tai priklauso nuo cheminių trąšų.
Galutinis tikslas – kad ūkininkai sumažintų naudojamų trąšų kiekį ir kartu padidintų derlių.
Turėkite omenyje, kad kai kuriems augalams, pavyzdžiui, kviečiams, reikia daugiau trąšų.
Trąšos – tai bet kokia medžiaga, dedama į dirvožemį augalų augimui skatinti, ir tapo neatsiejama žemės ūkio produkcijos dalimi, ypač industrializacijos metu. Yra daug trąšų rūšių, įskaitant mineralines, organines ir pramonines trąšas. Daugumoje jų yra trys pagrindinės maistinės medžiagos: azotas, fosforas ir kalis.
Deja, ne visas azotas pasiekia pačius pasėlius. Iš tikrųjų tik 50 % trąšose esančio azoto panaudoja augalai dirbamoje žemėje.
Azoto praradimas yra aplinkosaugos problema, nes jis patenka į atmosferą ir vandens telkinius, tokius kaip ežerai, upės, upeliai ir vandenynai. Taip pat verta paminėti, kad šiuolaikiniame žemės ūkyje dažniausiai naudojamos azoto trąšos.
Kai kurie dirvožemyje esantys mikroorganizmai gali paversti azotą kitomis azoto turinčiomis dujomis, vadinamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD). Didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sukelia visuotinį atšilimą ir galiausiai klimato kaitą. Be to, azoto suboksidas (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) yra veiksmingesnis nei anglies dioksidas.
Visi šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos aplinkai. Azoto turinčios trąšos yra dviašmenis kardas: jos būtinos augalų augimui, tačiau azoto perteklius gali patekti į orą ir sukelti daug neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų gyvenimui.
Kadangi vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškesnį gyvenimo būdą, visų pramonės šakų įmonės siekia taikyti tvaresnę praktiką, kad darytų teigiamą poveikį aplinkai.
Ūkininkai galės sumažinti cheminių trąšų, naudojamų augalininkystėje, kiekį nepaveikdami derliaus.
Augintojai gali koreguoti tręšimo metodus pagal konkrečius savo augalų poreikius ir norimus pasiekti rezultatus.
Įrašo laikas: 2023 m. gruodžio 28 d.