Nuolatinis augalų „vandens streso“ stebėjimas yra ypač svarbus sausose vietose ir tradiciškai buvo atliktas matuojant dirvožemio drėgmę arba kuriant garavimo modelius, kad būtų galima apskaičiuoti paviršiaus garavimo ir augalų transpiracijos sumą.Tačiau yra galimybių pagerinti vandens efektyvumą naudojant naujas technologijas, kurios tiksliau nustato, kada augalus reikia laistyti.
Tyrėjai atsitiktinai atrinko šešis lapus, kurie buvo tiesiogiai veikiami šviesos šaltinio, ir įrengė ant jų lapų jutiklius, išvengdami pagrindinių gyslų ir kraštų.Jie registravo matavimus kas penkias minutes.
Šis tyrimas gali padėti sukurti sistemą, kurioje lapų prispaudimo jutikliai siunčia tikslią informaciją apie augalų drėgmę į centrinį lauko įrenginį, kuris vėliau bendrauja realiu laiku su drėkinimo sistema laistyti pasėlius.
Kasdieniniai lapų storio pokyčiai buvo nedideli ir jokių reikšmingų kasdienių pokyčių nepastebėta, nes dirvožemio drėgmės lygis nuo didelio iki vytimo taško.Tačiau kai dirvožemio drėgmė buvo mažesnė už vytimo tašką, lapų storio pokytis buvo akivaizdesnis, kol lapų storis stabilizavosi per paskutines dvi eksperimento dienas, kai drėgmės kiekis pasiekė 5%. Talpa, kuri matuoja lapo gebėjimą kaupti krūvį, išlieka maždaug pastovi ir yra minimali tamsiuoju periodu ir greitai didėja šviesiu laikotarpiu.Tai reiškia, kad pajėgumai yra fotosintezės veiklos atspindys.Kai dirvožemio drėgmė yra žemiau vytimo taško, paros talpos pokytis mažėja ir visiškai sustoja, kai tūrinė dirvožemio drėgmė nukrenta žemiau 11%, o tai rodo, kad vandens įtempimo įtaka talpai pastebima per jo poveikį fotosintezei.
“Lakšto storis – kaip baliono—jis plečiasi dėl hidratacijos ir susitraukia dėl vandens streso ar dehidratacijos,“Paprasčiau tariant, lapų talpa keičiasi keičiantis augalo vandens būklei ir aplinkos apšvietimui.Taigi lapų storio ir talpos pokyčių analizė gali parodyti vandens būklę augale – slėginiame šulinyje.»
Paskelbimo laikas: 2024-01-31