Nuolatinis augalų „vandens streso“ stebėjimas yra ypač svarbus sausringose vietovėse ir tradiciškai buvo atliekamas matuojant dirvožemio drėgmę arba kuriant garavimo modelius, skirtus apskaičiuoti paviršiaus garavimo ir augalų transpiracijos sumą. Tačiau yra potencialo pagerinti vandens naudojimo efektyvumą taikant naujas technologijas, kurios tiksliau nustato, kada augalus reikia laistyti.
Tyrėjai atsitiktinai atrinko šešis lapus, kurie buvo tiesiogiai veikiami šviesos šaltinio, ir ant jų sumontavo lapų jutiklius, vengdami pagrindinių gyslų ir kraštų. Matavimus jie fiksavo kas penkias minutes.
Šis tyrimas galėtų padėti sukurti sistemą, kurioje lapų suspaudimo jutikliai siųstų tikslią informaciją apie augalų drėgmę į centrinį lauko įrenginį, kuris realiuoju laiku bendrautų su drėkinimo sistema, kad laistytų pasėlius.
Kasdieniai lapų storio pokyčiai buvo nedideli ir reikšmingų kasdienių pokyčių nepastebėta, kai dirvožemio drėgmės lygis keitėsi nuo aukšto iki vytimo ribos. Tačiau, kai dirvožemio drėgmė buvo žemiau vytimo ribos, lapų storio pokytis buvo ryškesnis, kol lapų storis stabilizavosi per paskutines dvi eksperimento dienas, kai drėgmės kiekis pasiekė 5 %. Talpa, kuria matuojamas lapo gebėjimas kaupti krūvį, tamsiuoju laikotarpiu išlieka maždaug pastovi, o šviesiuoju – sparčiai didėja. Tai reiškia, kad talpa atspindi fotosintezės aktyvumą. Kai dirvožemio drėgmė yra mažesnė už vytimo tašką, paros talpos pokytis sumažėja ir visiškai sustoja, kai tūrinis dirvožemio drėgnumas nukrenta žemiau 11 %, o tai rodo, kad vandens streso poveikis talpai stebimas per jo poveikį fotosintezei.
„Lakšto storis yra kaip balionas—dėl hidratacijos jis plečiasi ir susitraukia dėl vandens trūkumo ar dehidratacijos,„Paprastai tariant, lapų talpa kinta kartu su augalo vandens būsenos ir aplinkos apšvietimo pokyčiais. Taigi, lapų storio ir talpos pokyčių analizė gali parodyti vandens būseną augale – slėginį šulinį. »
Įrašo laikas: 2024 m. sausio 31 d.