Kambariniai augalai yra puikus būdas pagražinti namus ir gali juos išties pagyvinti. Tačiau jei jums sunku juos išlaikyti gyvus (nepaisant visų jūsų pastangų!), galite daryti šias klaidas persodindami augalus.
Augalų persodinimas gali atrodyti paprastas, tačiau viena klaida gali šokiruoti jūsų augalą ir potencialiai jį pražudyti. Kaip rodo pavadinimas, persodinimo šokas įvyksta, kai augalas, išrovęs ir persodinęs į naują vazoną, rodo kančios požymius. Tipiniai požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pageltę ar krintantys lapai, vytimas, pažeistos šaknys ir ryškus naujų ūglių trūkumas.
Štai kodėl svarbu žinoti, kaip tinkamai persodinti augalą, kad jis gyventų ilgą ir sveiką gyvenimą. Dar svarbiau, kad nereikėtų gelbėti mirštančio augalo, kol dar nevėlu!
Taigi, jei norite, kad jūsų kambariniai augalai būtų laimingi ir sveiki, venkite šių 9 dažniausiai pasitaikančių vazonavimo klaidų.
Jei nenorite išsipurvinti rankų, pateikiame 7 kambarinius augalus, kuriuos galite auginti be dirvožemio. Venkite šių 7 klaidų, kurios gali pražudyti jūsų kambarinius augalus.
Nors gali kilti pagunda naudoti tą patį dirvožemį savo sode, niekada nenaudokite jo kambariniams augalams persodinti. Naudojant netinkamą dirvožemį, gali išplisti grybeliai ar bakterijos, kurios gali paveikti jūsų augalus ir sukelti jų mirtį.
Vietoj to, kambariniams augalams auginti visada naudokite aukštos kokybės vazoninį dirvožemį arba kompostą. Skirtingai nuo sodo dirvožemio, vazoniniame dirvožemyje arba komposte yra maistinių medžiagų, kurių jūsų augalams reikia klestėjimui. Be to, ingredientų, tokių kaip durpės ir pušies žievė, mišinys puikiai sulaiko drėgmę. Perlitas ypač tinka kambariniams augalams, nes jis lengviau nusausina vandenį ir sumažina užmirkimo bei šaknų puvinio riziką.
Kita dažna persodinimo klaida – augalo perkėlimas į per didelį vazoną. Nors kai kurie gali manyti, kad didesni vazonai suteikia pakankamai vietos augalams augti greičiau, iš tikrųjų dėl to kai kurie augalai gali augti lėčiau.
Taip pat kyla perlaistymo rizika, o kai dirvožemio perteklius sulaikys per daug drėgmės, šaknys taps silpnos ir linkusios pūti. Ekspertai visada rekomenduoja naudoti vazoną, kuris yra 2–4 coliais didesnio skersmens ir 1–2 coliais gilesnis nei esamas augalo vazonas.
Paprastai geriausios vazonų medžiagos yra molis, terakota arba keramika, nes jos praleidžia daugiau deguonies. Tačiau plastikas nėra porėtas ir linkęs sumažinti deguonies ar drėgmės kiekį, pasiekiantį augalus.
Turėdami gražų vazoną, dažnai pamirštame jo dugne padaryti drenažo skylutes. Šios skylutės yra būtinos tinkamam dirvožemio drenažui, gerai oro cirkuliacijai ir druskų išplovimui iš dirvožemio.
Jei jūsų vazonas neturi skylių, tiesiog išgręžkite kelias skyles indo apačioje. Tada padėkite vazoną ant padėklo, kad surinktumėte vandens perteklių. Po laistymo būtinai jį ištuštinkite, kad jis per ilgai neužsibūtų.
Kitas būdas pagerinti drenažą – prieš pilant dirvožemį, vazono dugne sudėti akmenų ar žvirgždų sluoksnį. Tai sugeria vandens perteklių, kol augalas jį susiurbia nuo šaknų.
Galime manyti, kad kambariniams augalams išgyventi reikia daug vandens, tačiau gali būti priešingai. Jei svarstote, kodėl jūsų augalai staiga vysta nepaisant laistymo, tai gali būti priežastis.
Drėgna dirva riboja oro srautą aplink šaknis ir skatina grybelių bei bakterijų augimą, o tai gali sukelti šaknų puvinį ir faktiškai sunaikinti augalą. Paprastai niekada neperlaistykite, kol viršutinis dirvožemio sluoksnis dar drėgnas. Apatinį dirvožemio sluoksnį galite patikrinti pirštu, kad nustatytumėte drėgmės lygį, arba galite nusipirkti dirvožemio drėgmės matuoklį.
Kita klaida – nepakankamas laistymas arba laistymas tik tada, kai atsiranda vytimo požymių. Jei augalas negauna pakankamai vandens, jis negaus visų sveikam augimui reikalingų elementų. Be to, jei dirvožemis ilgą laiką džiūsta, jis ilgainiui suspaudžiamas, todėl vandeniui sunku tinkamai pasiekti šaknis. Nuvytusiems augalams laistymas tikrai bus naudingas, tačiau kai jie pradeda rodyti šoko požymius, galbūt per vėlai palaukėte.
Kraštutiniu atveju ekspertai rekomenduoja laistyti iš apačios, kad dirvožemis sugertų kuo daugiau vandens. Tai taip pat užtikrina, kad šaknys būtų visiškai prisotintos vandens ir nebūtų sausų vietų.
Vien tai, kad augalas priskiriamas prie „silpnai apšviestų“ augalų, dar nereiškia, kad jis gali išgyventi be šviesos. Augalams vis tiek reikia daug šviesos, kad augtų ir klestėtų, o jei augalas bus pastatytas tamsiame kambaryje ar kampe, jis greičiausiai žus.
Pabandykite tokius augalus perkelti į šviesesnę kambario vietą ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Paprastai silpnai apšviestiems augalams standartinę dieną reikia bent 1000 liuksų (100 pėdų žvakių) šviesos. To pakanka, kad jie išliktų sveiki ir ilgiau žydėtų.
Taip pat dažna persodinimo klaida yra patalpų augalų laikymas tiesioginiuose vidurdienio saulės spinduliuose. Nors dauguma augalų gali toleruoti valandą ar dvi tiesioginius saulės spindulius.
Įrašo laikas: 2023 m. gruodžio 27 d.