Švarus oras yra būtinas sveikam gyvenimui, tačiau, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), beveik 99 % pasaulio gyventojų kvėpuoja oru, viršijančiu jiems nustatytas oro taršos ribas. „Oro kokybė – tai matas, kiek ore yra medžiagų, įskaitant kietąsias daleles ir dujinius teršalus“, – teigė Kristina Pistone, NASA Ames tyrimų centro mokslininkė. Pistone tyrimai apima tiek atmosferos, tiek klimato sritis, daugiausia dėmesio skiriant atmosferos dalelių poveikiui klimatui ir debesims. „Svarbu suprasti oro kokybę, nes ji veikia jūsų sveikatą ir tai, kaip gerai galite gyventi savo gyvenimą bei užsiimti savo diena“, – sakė Pistone. Mes susėdome su Pistone, kad sužinotume daugiau apie oro kokybę ir kaip ji gali turėti pastebimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
Kas lemia oro kokybę?
Jungtinėse Valstijose Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) reguliuoja šešis pagrindinius oro teršalus: kietąsias daleles (PM), azoto oksidus, ozoną, sieros oksidus, anglies monoksidą ir šviną. Šie teršalai susidaro iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, kietųjų dalelių, kurios į atmosferą patenka iš gaisrų ir dykumų dulkių, arba dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, ozono, susidarančio saulės šviesai reaguojant į transporto priemonių išmetamąsias dujas.
Kokia oro kokybės svarba?
Oro kokybė daro įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. „Kaip ir gerti vandenį, taip kvėpuoti oru“, – sakė Pistone. „Mes tikimės švaraus vandens, nes suprantame, kad mums jo reikia, kad gyventume ir būtume sveiki, todėl to paties turėtume tikėtis ir iš oro.“
Prasta oro kokybė siejama su poveikiu žmonių širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takams. Pavyzdžiui, trumpalaikis azoto dioksido (NO2) poveikis gali sukelti kvėpavimo takų simptomus, tokius kaip kosulys ir švokštimas, o ilgalaikis poveikis padidina kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma ar kvėpavimo takų infekcijos, riziką. Ozono poveikis gali sudirginti plaučius ir pažeisti kvėpavimo takus. PM2,5 (kietosios dalelės, kurių dydis 2,5 mikrometro ar mažesnis) poveikis dirgina plaučius ir yra siejamas su širdies ir plaučių ligomis.
Be poveikio žmonių sveikatai, prasta oro kokybė gali pakenkti aplinkai, užteršti vandens telkinius dėl rūgštėjimo ir eutrofikacijos. Šie procesai žudo augalus, eikvoja dirvožemio maistines medžiagas ir kenkia gyvūnams.
Oro kokybės matavimas: oro kokybės indeksas (OKI)
Oro kokybė panaši į orą; ji gali greitai pasikeisti, net per kelias valandas. Norėdama išmatuoti ir pateikti ataskaitas apie oro kokybę, EPA naudoja Jungtinių Valstijų oro kokybės indeksą (OKI). OKI apskaičiuojamas matuojant kiekvieną iš šešių pagrindinių oro teršalų skalėje nuo „geros“ iki „pavojingos“, kad būtų gauta bendra OKI skaitinė vertė nuo 0 iki 500.
„Paprastai, kalbėdami apie oro kokybę, turime omenyje, kad atmosferoje yra medžiagų, kurios, kaip žinome, yra kenksmingos žmonėms nuolat kvėpuoti“, – sakė Pistone. „Taigi, norint užtikrinti gerą oro kokybę, taršos lygis turi būti žemesnis už tam tikrą ribą.“ Įvairios vietovės visame pasaulyje taiko skirtingas „geros“ oro kokybės ribas, kurios dažnai priklauso nuo to, kokius teršalus matuoja jų sistema. EPA sistemoje oro kokybės indekso (OKI) vertė, lygi 50 ar mažesnė, laikoma gera, o 51–100 – vidutine. OOKI vertė nuo 100 iki 150 laikoma nesveika jautrioms grupėms, o didesnės vertės yra nesveikos visiems; sveikatos įspėjimas skelbiamas, kai OOK pasiekia 200. Bet kokia vertė, viršijanti 300, laikoma pavojinga ir dažnai siejama su kietųjų dalelių tarša dėl miškų gaisrų.
NASA oro kokybės tyrimų ir duomenų produktai
Oro kokybės jutikliai yra vertingas šaltinis oro kokybės duomenims rinkti vietos lygmeniu.
2022 m. NASA Ames tyrimų centro „Trace Gas Group“ (TGGR) įdiegė nebrangią tinklo jutiklių technologiją taršai tirti (INSTEP) – naują nebrangių oro kokybės jutiklių tinklą, kuris matuoja įvairius teršalus. Šie jutikliai fiksuoja oro kokybės duomenis tam tikrose Kalifornijos, Kolorado ir Mongolijos vietovėse ir pasirodė esą naudingi stebint oro kokybę Kalifornijos gaisrų sezono metu.
2024 m. vykdyta Azijos oro kokybės tyrimo (ASIA-AQ) misija integravo jutiklių duomenis iš orlaivių, palydovų ir antžeminių platformų, kad įvertintų oro kokybę keliose Azijos šalyse. Šių skrydžių metu iš įvairių prietaisų, tokių kaip NASA Ames atmosferos mokslų skyriaus meteorologinių matavimų sistema (MMS), surinkti duomenys naudojami oro kokybės modeliams tobulinti, siekiant prognozuoti ir įvertinti oro kokybės sąlygas.
NASA agentūros mastu turi įvairių Žemės stebėjimo palydovų ir kitų technologijų, skirtų oro kokybės duomenims rinkti ir teikti ataskaitas. 2023 m. NASA pradėjo Troposferos emisijų: taršos stebėjimo (TEMPO) misiją, kurios metu matuojama oro kokybė ir tarša Šiaurės Amerikoje. NASA Žemės stebėjimo beveik realiuoju laiku (LANCE) įrankis oro kokybės prognozuotojams suteikia matavimus, surinktus iš daugybės NASA prietaisų, per tris valandas nuo stebėjimo.
Siekdami užtikrinti sveiką oro kokybę aplinkoje, galime stebėti oro kokybės duomenis realiuoju laiku. Toliau pateikiami jutikliai, kurie gali matuoti skirtingus oro kokybės parametrus.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 4 d.